Viešųjų ryšių žmonės, apie kurių darbus žmonės (ne)žino.

Viešieji ryšiai
Ne apie visus jų išties yra kalbama ir, savaime suprantama, kodėl. Užkulisinio darbo mėgėjai publikos alkiui numalšinti tik retkarčiais mėgsta pašmėžuoti viešojoje erdvėje ir dažniau kaifuoja nuo povandeninių srovių drumstimo ir apčiuopiamų rezultatų.

Visai kitas reikalas – viešieji ryšiai, kurie, regis, gali padėti formuoti ne tik kitų, bet ir savo pačių nuomonę. Naujos tendencijos komunikacijoje daugumą specialistų pavertė paklausia preke. Arba prekės ženklo įvaizdžio dalimi. Kai įmonių vedliai ir steigėjai klientui tampa patikimumo ir kokybės garantu.

Manau, daugelis jūsų man pritarsite, kad šios srities specialistų esti tikrai daug, šią profesionalo etiketę šiandien klijuojasi daugelis. Puikybė čia tikrai vaidina mažą vaidmenį, tapti rimtais nuomonių lyderiais pavyksta toli gražu ne kiekvienam.

Dažnai neriamasi iš kailio dėl piaro, bet neatsižvelgiama į esminius komunikacijos principus, kai yra poreikis perduoti veiksmingą informaciją ar išspręsti problemą. Informacija viešojoje erdvėje būna neišgirsta, o kampanijų koordinavimas „pradeda šlubuoti“. Išeina, kad visi tikslai, suplanuoti popieriuje, po kelių mėnesių tampa beverčiai ir nevykdomi. Tikslų siekimas tampa nuobodžiu ir vangiu reikalu. Ko tikimės iš viešųjų ryšių specialisto?

zurnalastransportas.lt 2013 metais publikuoto straipsnio ištraukiu kelis sakinius, tinkančius ir šiandienai:

Teoriškai šiandien komunikacijos specialistu gali tapti bet kas, bet jeigu institucijos valdžia supranta savo uždavinius ir nusprendžia, kad tikslams pasiekti yra reikalingas komunikacijos specialistas, jis privalo turėti tinkamus gebėjimus.

Ir kitas sakinys, gana tiksliai iliustruojantis (deja) ne tik viešųjų ryšių sektoriaus problemas:

Savaime simpatiškas veidas dar nereiškia, kad jis turi reikalingų žinių komunikacijos strategijai parengti ar įgyvendinti.

Komunikacijos specialistas – tendencijos keičiasi.

Anksčiau buvo manoma, kad komunikacijos specialistas yra asmeninis pareigūno (valstybės tarnautojo) atstovas arba atstovas spaudai, gal net asmeninis asistentas. Situacija išties pakito atsiradus poreikiui dažniau bendrauti su žiniasklaida įvairiomis formomis per skirtingus media kanalus, į situacijas tenka reaguoti žaibiškai. Šiandien ryšių su visuomene specialistas, kaip konsultantas/patarėjas, planuosiantis bendrovės veiksmus, kaip niekada svarbus ir verslui. Dėl pasikeitusių visuomenės informavimo kanalų ir medijų komunikacijos specialistai paklausūs rinkoje, jų pasiūla didelė, vis dėlto svarbus ir kokybinis kriterijus. Tinkamų kandidatų kartais ieškoma ir kelis mėnesius.

Kokius klausimus užduosite būsimam įmonės ar asmeniniam viešųjų ryšių specialistui.

Asmeniniai klausimai PR specialistui:

Kodėl žavitės viešaisiais ryšiais?
Kokia darbo aplinka jums būtų patogiausia maksimaliems rezultatams pasiekti?
Ar dirbdamas komandoje jaučiatės saugus ir įvertintas?
Apibūdinkite save trimis žodžiais.

Klausimai apie skaitmeninius viešuosius ryšius:

Kaip socialiniai tinklai ir šiuolaikinė medija pakeitė komunikacijos tradicijas?
Kaip išnaudojate socialinę žiniasklaidą, kad padėtumėte savo klientams?
Pateikite socialinių tinklų kampanijos pavyzdį, prie kurio dirbote (prisidėjote)?
Ar teko socialine medija spręsti krizes? Kaip tai darėte?

Šie klausimai galėtų būti užduoti bet kuriam specialistui, kurį darbinsite į marketingo ar pardavimų skyrių. Vis dėlto tai tik įžanginiai klausimai PR specialistui. Šiandien niekas nesupyks, jei komunikuotojas mokės sukonstruoti akį traukiantį banerį mokės gerai dirbti su įvairių socialinių tinklų reklamos platformomis ir gerai išmanys reklamą, ženklodarą ir t.t.

Ko mažiausiai reikalausime iš viešųjų ryšių specialisto:

1. Rašymo gebėjimai (pranešimai spaudai, įtraukiančios antraštės);
2. Geri bendravimo ir viešo kalbėjimo įgūdžiai;
3. Geras pažinčių ratas tarp agentūrų ir žiniasklaidos priemonių;
4. Įgūdžiai organizuojant visuomenės informavimo renginius.

Žemiau pateiktame sąraše visi asmenys turi bent po tris gerąsias savybes iš išvardytų.

Noriu atkreipti dėmesį, kad kai kurie žmonės į šį sąrašą pateko ne už indėlį į PR pasaulį ar todėl, kad padarė įtikinamus mainus versle parduodant komunikacijos paslaugą. Keli jų yra čia dėl savo patirties ir pažinčių; kiti gi dėl to, kad nuosekliai dirbo. Vis dėlto ir vienų, ir kitų laimėjimai yra sveikintini.

Klientams šiandien reikia vieno prodiuserio, kuris pasirūpintų viskuo, išmanytų nuo prekės ženklo kūrimo iki ryšių su visuomene, socialinės žiniasklaidos, skaitmeninės rinkodaros ir t.t.

Taigi, ką turime Lietuvoje (teatleidžia tie, kurie nepateko į šį šešetą)?

Mykolas Katkus

Verslininkas, politologas, UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ valdybos pirmininkas ir akcininkas. Iš pažiūros, spalvinga ir geidžiama asmenybė. Dažnas eterio svečias, pranešimų spaudai guru. Spalvinga ir Mykolo Katkaus verslo istorija – nuo investicijų į Kazachstaną iki roko grupės įkūrimo 2016 metais („The Station“); savo žodžiais ir darbais skelbia patriotiškas idėjas. Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazijoje mokęsis vaikinas jau keturiolikos aktyviai muzikavo, vėliau pradėjo studijuoti Vilniaus universitete, 2003 metais tapo referendumo dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje kampanijos komisijos nariu.

Aidas Puklevičius

Žurnalistas, scenarijų autorius, rašytojas, tinklaraštininkas, redaktorius, kūrybininkas. 1991 metais Vilniaus universitete baigė teisės studijas. Buvęs FHM ir „Playboy“ žurnalų vyr. redaktorius Lietuvoje. Anksčiau dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, 1997 metais nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba ir 11 mėnesių praleido pataisos namuose. Išėjęs į laisvę pradėjo naują etapą – pradėjo rašyti tekstus televizijos laidoms, dirbo ryšių su visuomene agentūroje „Guliverio tinklas“, rašė scenarijus laidai „Dvyračio žynios“. Nuo 2014 metų yra komunikacijos agentūros „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ kūrybos skyriaus vadovas.

Arvidas Bendorius („Geležinė lapė“)

Manau, kad teisingai pasielgiau į šį šešetą įtraukęs būtent „Geležinę Lapę“, o ne Agnę Jagelavičiūtę ar Andrių Užkalnį (šie per daug nuvalkioti).

„Geležinė Lapė“ (kartais pristatomas kaip turinio kūrėjas internete) – tai toks tiklaraštininkas, kuris postino postino postino ir prisipostino. Savo taikliu satyrišku ir sarkastišku humoru užsitarnavo tūkstantines sekėjų minias. Tik nedaugelis ką nors išties žino apie Arvidą Bendorių, o gal net apie „Geležinę Lapę“. Arvido tikslas buvo parduoti sodybą, bet tai tapo kažkuo daugiau. Kai kurie „Geležinės Lapės“ memai tapo mūsų lietuviškojo gyvenimo atspindžiu, per idealų prizmę analizuojami patys žemiškiausi mūsų inkstinktai ir nuoskaudos.

„Geležinė Lapė“ 2014 metais festivalyje LOGIN laimėjo nominacijoje blogas/asmeninis puslapis kategorijoje.

„PR Lapės“ Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto organizuojamuose apdovanojimuose Arvidas Bendorius yra žiuri komisijos narys. Žinių radijo laidoje („Ačiū, kad atėjote“) su Andriumi Užkalniu Arvidas yra minėjęs, kad jam svarbus „Geležinės Lapės“ projekto tęstinumas, ir kad turinys tikrai keisis. „Geležinė Lapė“ dar turi ką nuveikti.

Liutauras Ulevičius

Keista, kad skirtingose situacijose pristatomas tai kaip tinklaraštininkas (blogeris), tai kaip politologas. Išties gal ir tinkami šie pristatymai Liutaurui. Dažnai rašantis apie politiką ir socialinius reiškinius; individualus PR/PA (Public Relations, Personal Assistent) konsultantas. Dėstytojas Mykolo Romerio ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose. 2006 metais parašė knygą „Kaip tapti žinomam: etiški ryšiai su visuomene“, regis, praktiškai pritaikius knygos teoriją Liutaurui pavyko tai padaryti – tapti žinomu.

2012 metais pasiūlytas tuometinio teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus tapo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu. Teisę studijavęs Mykolo Romerio universitete Liutauras 2016 metais tapo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) komunikacijos direktoriumi.

Per šias savaites patikėjau, jog LVŽS nariai išties nori kurti darnesnę Lietuvą, o tai – ir didelė paskata, ir atsakomybė“, – BNS sakė L.Ulevičius.

Dažnai nepasitaikantis, bet puikus lietuviškas pavyzdys, kaip rašymas gali padidinti žinomumą ir susidomėjimą asmeniu.

Kęstutis Gečas

„INK agency“ bendraturtis, tinklaraščio dansu.lt bendraautorius, jau dvi kadencijas iš eilės vadovauja Ryšių su visuomene agentūrų asociacijai (RSVA). Verslo ir komunikacijos pasaulyje sukasi jau du dešimtmečius. Kęstutis Gečas parašęs ne vieną pranešimą spaudai, taip pat yra pranešejas tokiose konferencijose, kaip „Lima day“, „Login“, „Verslo Gazelė“. Mano nuomone, vienas iš taikliausiai rašančių lietuvių marketingo ir komunikacijos temomis. 1996-2000 metais dirbo žurnalistu portale lrytas.lt, 2000-2004 dirbo UAB “Viešųjų Ryšių Partneriai” ypatingų klientų vadybininku (account manager).

Andrius Tapinas

Visų galų meistras, televizijos laidų vedėjas ir prodiuseris, gal daugelis net sakytų „anoks jis čia piarščikas“, tačiau šiandien jis yra vienas tų, kurio klausys žmonės, kai rinksis, už ką balsuoti 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. Žymaus lietuvio rašytojo, kino kritiko ir žurnalisto sūnus Andrius Tapinas (ne)juokais kratosi tėvo šešėlio ir sako visko pasiekęs pats, be tėvo šlovės šleifo. Vaikino svajonė vesti televizijos žaidimą „TAIP ir NE“ su Arūnu Valinsku išsipildė visu 100 procentų, net su kaupu – LRT veda žaidimą „Auksinis protas“. Nuo 1998 metų televizijoje dirbantis žurnalistas gerai apšilo kojas lietuviškoje televizijoje, galiausiai į viską spjovė ir 2016 metais įkūrė savo televiziją, pavadinimu „Laisvės TV“. 2017 metų liepos 5 dieną žurnalistas Andrius Tapinas apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Šaltiniai:
thebalance.com
vz.lt
delfi.lt
bns.lt
kauno.diena.lt
forbes.com
wikipedia.com