Valstybės įstaigų komunikacija skaitmeniniame amžiuje.

Svarbiausi nepriklausomos Lietuvos ministrai pirmininkai.

Per pastaruosius dešimt metų pasikeitė valstybinių institucijų darbo principai. Reformos, restrukturizacija ir pertvarkymai pavaldžių įstaigų. Valstybės atkūrimo aušroje buvo svarbūs visai kiti dalykai – valstybės aparato veiksmingumas, korupcija ir politinės peripetijos.

Dabar svarbu išgirsti piliečius, nes pagrindinis tikslas ir yra įsiklausyti į savo rinkėjus. Daryti darbus, kurie buvo numatyti rinkiminėse programose. Augantys visuomenės lūkesčiai iškėlė daug neįprastų reikalavimų ne tik valdžios komunikatoriams (jei tokie yra), bet ir vadovams.

Visos ministerijos ir padaliniai, tarp ir jų vyriausio rango pareigūnai, ministrai, valstybės tarnautojai vieningai sutinka su tuo, kad perkrautoje ir triukšmingoje rinkoje yra reikalinga aiški vizija, tvirtas organizacijos identitetas. Suvaldyti didelius procesus vyriausybės valdymo aparate nėra lengva. Tačiau ne mažiau svarbu pateikti teisingą informaciją apie vykdomus darbus. Suprasti kaip, tai atsilieps visuomenės gyvenimui. Žinutės turi būti aiškios ir lengvai suprantamos kiekvienam piliečiui.

Konkurencingos komunikacijos koncepcija aktyviai taikoma vakarų šalyse. Bet trečiųjų šalių valdžios dažnai pamiršta, kad sėkmingi sprendimai yra tie, kuriuos labai aiškiai suvokia piliečiai. Tam reikia segmentuotos informacijos sklaidos atskiriems gyventojų sluoksniams. T.y., kad pensininkai, jaunos šeimos, smulkus ir vidutinis verslas aiškiai žinotų kokios jų pareigos ir galimybės šiuolaikinėje valstybėje.

Nenuostabu, kad lūkesčiai auga kiekvienais metais. Visuomenė nejausdama reikalauja vis daugiau ir daugiau iš savo išrinktųjų. Tolygiai augantiems mokesčiams ir infliacijai, auga ir žmonių reikalavimai išrinktai valdžiai. Komunikacijos disciplina sparčiai vystosi ir mąstyti, kad, tai ką padarėte šiandien bus pritaikoma ir rytdienai, yra klaidinga. Todėl rinkodaros ir komunikacijos specialistų darbo pozicijos valdžios kuluaruose neišvengiamas dalykas, netgi privalomas sėkmingam, bet kokios organizacijos tikslo siekimui.

Ankstesnių kadencijų valdžios rečiau susidurdavo su komunikacijos problemomis dėl esminių priežasčių. Buvo pakankamai riboti komunikacijos kanalai, o politikavimas tarsi buvo laikomas tik kaip aukštuomenės sluoksnių privilegija. Galimybę oponuoti esamai nuomonei galėjo deja ne kiekvienas visuomenininkas ar žurnalistas. Turėjome vos kelis laikraščius ir televizijas, kurių eterio laikas buvo apribotas įspraudžiant žinias į tam tikrą laiko ir turinio formatą. Pernelyg sudėtingos krizinės situacijos Lietuvoje užgoždavo “mažų žmonių” problemas, o vidutinė klasė dažnai klaidingai buvo sulyginama su pačiais skurdžiausiais.

Tuomet visam ministrų kabinetui išties pakakdavo vieno žmogaus, kuris turi atsakymus į visus klausimus. Vieno žmogaus, vieno atstovo spaudai.

Tačiau tos problemos niekur nedingo.

Socialistinės idėjos svarbios todėl, kad ekonomikai augant (ar traukiantis) vyksta pokyčiai būtent tuose didžiausiuose socialinių sluoksnių grupėse, kurios ir yra pagrindas mūsų visuomenės.

Dažnai visi planai nugulę popieriuose tik ir lieka išrašyti ten amžiams. Tačiau realių darbų mąstas gerokai mažesnis dėl viso biurokratijos mechanizmo. Svarbu pabrėžti, kad galimybės susikalbėti ir perduoti informaciją tiksliau ir greičiau iš esmės nepakeitė valstybės aparato ir darbo metodikų. Vis dar mokomasi iš savo padarytų klaidų užuot pradėjus taikyti naujus filosofija grįstus verslo modelius, kuriuos privatus verslas puikiai įsisavino.

Skaitmenizacija pati savaime privertė šiek tiek sumažinti darbuotojų skaičių, yra mėginama diegti inovatyvius valdymo modelius, tokius kaip LEAN.

Bendruomenių svarba vastybės vystimuisi. Informacijos sklaida ir komunikacija.

Tarpusavio komunikacija yra viena pamatinių sąlygų bendradarbiavimui – bendradarbiavimas neįmanomas be bendravimo. Sklandi valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus, piliečių komunikacija užtikrina ne tik galimybes laiku ir tinkamai abiem pusėms įsitraukti į bendradarbiavimą, visų įsitraukusių pusių informuotumą, tačiau ir pagrindą lūkesčių atskleidimui, interesų suderinimui bei pasitikėjimo augimui. Taigi svarbu, kad informacija – visų pirma, apie abiejų sektorių veiklas bei galimybes įsitraukti, bendradarbiauti – būtų lengvai prieinama, aiškiai iškomunikuota, tiksli, teisinga ir išsami.

* Iš Vidaus Reikalų Ministerijos tyrimo ataskaitos 2015

Kita svarbi kryptis į, kurią turime atkreipti dėmesį yra nevyriausybinės organizacijos ir vietos bendruomenės. Valdžia bendradarbiaudama su ne pelno siekiančiomis organizacijomis ir panašiais subjektais gali gauti daug naudos atliekant vieną ar kitą žingsnį. Tokiu būdu viena ir kita pusė įsipareigoja atlikti procesui reikalingus veiksmus.

Tokiu būdu viena ir kita pusė įsipareigoja atlikti procesui reikalingus veiksmus.

Šių veiksmų seka paprasta. tai gali būti mainai, memorandumai, dvišaliai susitarimai. Taip abi pusės gauna ne tik atsakomybės, bet ir naudos. Ne pelno siekiančios organiacijos ir susivienijimai, net tik gali, bet ir turi dalyvauti dideliuose valstybės investiciniuose projektuose. Visose projektų stadijose. Nuo viešųjų pirkimų, audito ar paties projekto priežiūros ir valdymo.

Tęsinys jau greitai.