Komunikacija ir diskomfortas. Sukelkite būseną.

Jei norite padaryti ką nors neįtikėtino arba pakeisiančio pasaulį, greičiausiai turėsite kitus priversti pasijusti nepatogiai. Gali tekti sudrumsti nusistovėjusią ramybę, pakeisti tam tikrus įpročius, o gal net sulaužyti kelis standartus, normas. Komunikacija ir diskomfortas, ar visada pravartu kelti tik geras emocijas?

Baimė, neapibrėžtumas ir diskomfortas yra jūsų kompasai augimo link.

Beveik visus žmogaus tobulėjimo ir savęs ieškojimo etapus galima būtų sulyginti su sniego gniūžte, kurią ridentumėm į aukštą statų kalną. Sunkiame kelyje pasitaikytų duobių ir barjerų, kuriuos įveikti taptu vis sunkiau. O besikaupianti sniego našta verstu mus dvejoti dėl užsibrėžto tikslo. Kūrybingumo, savęs ieškojimo ir problemų sprendimo kelias būna miglotas ir duobėtas. Dažnai žvalgomasi atgal ir mėginama įvertinti nueitą kelią. Diskomfortas yra psichologinis jausmas, kuris mus verčia patirti nepatogumo būseną dėl tam tikrų priežasčių, tačiau tos priežastys ne visada būna objektyvios ir paaiškinamos. Įvairių lygmenų diskomfortą patiriame ko ne kasdien, pagrindiniai jų psichologinio ir fizinio lygmens.

Komunikacija su auditorija

Komunikuojant su auditorijomis svarbūs psichologiniai veiksniai. Pasitelkiant galimybes sukelti arba numalšinti diskomforto jausmą galima užsitarnauti publikos dėmesį. Šie veiksniai labai svarbūs kuriant konkurencingus prekės ženklus ir įtraukiant komunikaciją. Nauji prekiniai ženklai privalo mąstyti kitaip nei rinkos lyderiai, svarbūs visiškai nauji pasirinkimo kriterijai, todėl panaudojus tikslinį auditorijos diskomfortą galima pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Kokių tikslų siekti ir kaip manipuliuoti diskomfortu?

  • Jūsų auditorija yra komforto zonoje. Užmegzkite dialogą su ja;
  • Kelkite kontraversiškus klausimus rūpimomis temomis, užsitarnaukite status quo, pašnekovas švelniai įtraukiamas į diskusiją;
  • Parodykite auditorijai, kaip priimtinos, primestos normos nėra tikroji tiesa. Sukurkite diskomforto būseną, gal net pasipiktinimą;
  • Pateikite sprendimo būdus ir galimybę keisti esamą padėtį.

Diskomforto identifikavimas.

Norėdami suprasti publikos jausmus turėsite perprasti jų tikslus. Auditorijos išgryninimas padės greičiau surasti savo “žiūrovus”. Diskomforto būsenoje žmonės jautresni, linkę atidėti svarbius darbus, galvoje vyrauja chaosas. Neretai diskomfortą jaučiame, kai regime situaciją, kurios negalime pakeisti. Sakykime jūsų kolektyve yra kolega, kuris reiškiasi garsiau už visus (ir visi jo klauso), arba jūsų viršininkas nuosaikesnis jūsų bendradarbiui, o ne jums. Prisiminkite, kaip kartais jaučiatės, kai socialinėje erdvėje matote, tokias pat idėjas kaip jūsų tik gerokai geriau įgyvendintas ir turinčias didesnį pasisekimą ir kt. Visa tai kelia mums nepatogius jausmus ir esame nepatenkinti savimi. Kitiems diskomforto būseną iššaukia draugų kelionių nuotraukos ar prabangūs daiktai. Diskomforto jausmą kaip ir stresą įmanoma išmokti suvaldyti.

Amerikiečių mokslininkas Abraham Harold Maslow 1943 metais savo knygoje “A theory of human motivation” pateikė žmogaus poreikių piramidę, kuri iki šiol yra labai svarbi psichologijos mokslui, ir vis dar aktuali šiandien, norint suvokti masių poreikius ir galimybes pagal jų socialinį sluoksnį ir išprusimą. Piramidės viršuje savęs ieškojimo ir asmenybės išgryninimo trikampis, kas yra vienas iš didžiausių poreikių pasak Maslow. Čia reiktų paminėti šiuos svarbius dalykus, kaip:

  • Moralė;
  • Kūrybingumas;
  • Spontaniškumas;
  • Gebėjimas spręsti problemas;
  • Sveikas kritinis mąstymas;
  • Gebėjimas matyti realybę ir priimti faktus.
Maslow ir diskomforto komunikacija. Kas bendro?
Maslow piramidė. Infografikas. Psichologija.

Visi šie dalykai, tiesiogiai ir netiesiogiai, gali sukelti nepatogumo būsenas, nes privalome atsisakyti daugelio dalykų, kurie yra piramidės apačioje, kas būtent ir kuria mūsų komfortą. Perfrazuojant ir labiau gilinantis į Maslow piramidę reikėtų pabrėžti, kad išgryninant vieno ar kito sluoksnio vertybes, galima rasti būtent tai, kas jiems sukurs nejaukumo / nepatogumo jausmą (laikiną ar pastovų) – diskomfortą. Stengiantis identifikuoti diskomforto jausmą galima naudotis paprastais gyvenimiškais pavyzdžiais. Tačiau norint valdyti minios diskomforto jausmą reikia žvelgti giliau nei įprastai. Komunikuojant svarbu numatyti tam tikrų visuomenės grupių poreikius ir idealus. Tam tikrų sluoksnių požiūriai į tuos pačius dalykus gali ir turi skirtis.

Kaip sukelti masinį diskomforto jausmą.

Nors sukelti minios diskomforto jausmą nėra labai paprasta, tačiau būdų yra.
Keletas iš būdų, kaip galima tai padaryti:

  • Pakelti reikalavimus paslaugai arba privilegijoms gauti;
  • Pakelti reikalavimus užimti tam tikras pareigas;
  • Pakelti reikalavimus norint tapti pilnaverčiu bendruomenės ar susibūrimo nariu;
  • Parduoti nekokybišką produktą ar paslaugą;
  • Parodyti šleikštulį keliančius, tačiau realius ar teisingus dalykus.

Dažnai finansiniai, socialiniai ir panašaus pobūdžio reikalavimai, gali būti neįveikiami kai kurių visuomenės sluoksnių žmonėms. Pagal Maslow piramidę, apačioje esantiems individams bus lengviau sukelti diskomforto jausmą, nes pagrindiniai komforto reikalavimai gerokai žemiškesni ir paprastesni, kuriais visi esame priversti naudotis – maistas, oras, šiltas būstas ir t.t. Žemesnių poreikių klasėms bus gerokai sunkiau įveikti aukštesnio lygmens barjerus, jie susidurs su sistemos barjerais, kurie atrodys sunkiai įveikiami.

Kaip numalšinti auditorijos diskomforto jausmą.

Jei su savo mintimis jaučiatės esą diskomforto zonoje, tai reiškia tik vieną: kad esate ne iki galo įsitikinę jų teisingumu. Paprastas būdas išsiaiškinti kodėl mums taip atrodo yra viešas aptarimas su aplinkiniais. Surašykite teiginius eilės tvarka dėl kurių abejojate ir išgirskite žmonių nuomones. Pamatysite, kad situacija šiek tiek kitokia, nei ją įsivaizdavote. Vos tik pajusite abejonės ir diskomforto jausmą kreipkitės į savo auditorijas pateikiant spendimų pavyzdžius. Analizė vienintelis dalykas, kuris jus gali išgelbėti.

Pvz:
“-Iš esmės aš nesu pasirengęs. Nesu įsitikinęs, kad man tai tiks. Niekada to nebandžiau, kas bus jei kiti sužinos apie tai.”
Tačiau, jei kolegos šlovintų šią paslaugą ar produktą sakydami:
“-Ei, tu turi tai išbandyti, tai nerealu. Juk visi liko patenkinti, nors prieš tai abejojo.”
Tam tikra prasme, jie ištraukia jus iš nežinomybės ir sušvelnina nejaukumo jausmą.

Nors šis pavyzdys sprendžia tik vieno asmens diskomforto jausmą, tačiau jį galima pritaikyti ir žmonių grupėms. Atskleidžiant paslapties skraistę įmanoma nuraminti įsiaudrinusią minią ieškant išeities ir sprendimo būdų, kurie tiktų jūsų publikai.

Diskomfortas yra tarsi naujasis demokratijos pagrindas, demokratijos ir lygybės, kur mūsų norai ir galimybės atsiremia į mūsų pačių ryžtą kontroliuoti savo mintis ir veiksmus. Šiais inovatyviais laikais jūs turite daug galimybių išsakyti viską, kas iš tiesų jūsų galvose. Atsiverkite visiškai nauju būdu, papasakokite apie savo problemas ir pateikite sprendimo būdus. Verslas susiduria su tam tikromis žmogiškomis problemomis (ryžto stoka, neveiklumas, “nužmogėjimas”, apsileidimas ir t.t.), kurių analizė gali pritraukti skaitytojų dėmesį. Nustebsite kaip tai veiksminga, žmogus žmogui, verslas žmogui, verslas verslui. Tai yra labai drąsu, dėl ko galite sulaukti įvairių nuomonių iš savo skaitytojų ir žiūrėtojų. Žmonėms rūpi jūsų problemos, jei jos panašios į jų pačių. Ir tai ne tik vargšai šuniukai ir kačiukai, ne tik sergantys vaikai, kuriems reikia jūsų paramos. Tai gerokai daugiau, tai svarbu visai visuomenei, jei tikime, kad esame visi betarpiškai susiję.

Dažnai naujų socialinių žiniasklaidos priemonių atmetimas yra siejamas su diskomforto jausmu. Tam tikros žmonių grupės negali priprasti prie dalykų, kurie gali būti išsakyti šiose erdvėse labai garsiai. Kartais tai gali būti amoralu ir per daug drąsu. Tai žeidžia jų komforto zonose susiformavusias tradicijas apie saugumą, privatumą, religiją…

Komunikacijos vaidmuo, norint pakeisti įpročius suvokiant problemas, su kuriomis susiduria vartotojai yra labai svarbus. Kartais svarbu priversti vartotojus pasijusti nepatogiai (kas padarys įtaką jų įpročiams vartojant ir reaguojant į informaciją), prieš pasiūlant problemų sprendimus. Komforto zonose liekantys respondentai jums nėra patrauklūs kaip vartotojai, nes jie nenori keistis ir ieškoti. Diskomfortas skatina naujų produktų ar sprendimų paiešką, tai verčia vartoti ir geisti.